XIX A. KOLEKCIONAVIMO TENDENCIJOS LIETUVOJE IR VAKARŲ EUROPOJE | ONLINE
Dr. Aistė Bimbirytė
KOVO 22 2024
APIE MOKYMUS
Šiandien akivaidzdžiai augant privataus ir institucinio kolekcionavimo mastui, o muziejams iš esmės keičiant savo veiklos strategijas aktualūs tampa kolekcionavimo kaip reiškinio tyrimai. Ypač – vertingiausių eksponatų kilmės, autentiškumo ir lietuviškosios tradicijos sąsajų su Vakarų Europos procesais klausimai.
Dauguma šiandien Lietuvos muziejuose esančių senosios Vakarų Europos dailės pavyzdžių yra atkeliavę iš buvusių dvarų, ten savo ruožtu atsidūrusių XIX a. vietinei bajorijai įsitraukus į visą Europą apėmusį kolekcionavimo vajų. Be galo išsilavinusi, daug laiko praleisdavusi užsienyje ir susipažinusi su naujausia meno literatūra Lietuvos diduomenė, rodos, turėjo visas sąlygas įsigyti ne tik klasikiniais laikomų autorių, tokių kaip Tizianas, Rembrandtas, François Boucher, Jacques Louis Davidas darbus, bet ir meno laiko maištininkų, pvz. impresionistų, kūrinius. Ir vis dėlto pastarųjų Lietuvos kolekcijose beveik nebuvo, lygiai kaip ir nebuvo ispanų bei ankstyvųjų, t. y. XIII-XV a. italų paveikslų, nors dėl jų vertės Europoje jau ilgą laiką niekam nekilo abejonių. Akivaizdu, kad to meto mūsų kolekcininkų skonį ir pasirinkimus veikė ne tik visuotinės mados, bet ir specifinė to meto Lietuvos politinė, kultūrinė bei ekonominė situacija. Šiems klausimams aptarti ir bus skiriamos dvi paskaitos.
Šioje paskaitoje dėmesys bus skiriamas XIX a. meno rinkos klausimams – aiškinama, kurios šalys, kada ir kodėl tapdavo pagrindiniais meno šaltiniais Lietuvos kolekcininkams bei kokios buvo galimybės įsigyti aukšto lygio meno kūrinių Lietuvoje.
renginys įvyko
Lektoriai
Dr. Aistė Bimbirytė
Menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijos direktorė, Vilniaus dailės akademijos lektorė.
2009 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo menotyros specialybę. 2012 m. ten pat baigė magistro studijas. 2019 m. Lietuvos kultūros tyrimų institute apgynė disertaciją „Vakarų Europos dailė Lietuvos kolekcijose XIX amžiuje ir grafas Vladislovas Tiškevičius“ (vadovė dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė). Disertacija tapo konkurso „Geriausia disertacija 2019“ laureate. 2016 – 2021 m. dirbo Kazio Varnelio namuose-muziejuje menotyrininke, nuo 2021 m. eina Vilniaus paveikslų galerijos direktorės pareigas, kuruoja senajai dailei skirtas parodas. Vilniaus dailės akademijoje dėsto „Meno kolekcijų istoriją“ ir „Vakarų Europos ir Lietuvos kostiumo istoriją“.
Lietuvos dailės istorikų draugijos, Society of the History of Collecting, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narė.”
Bendruomenė
“Suprasti madą” kursas buvo nepaprastai įdomi ir naudinga patirtis dėl lektorių ir kviestinių svečių, kurie nuoširdžiai dalinosi savo sukaupta patirtimi. Kiekvienas mokymų vakaras buvo pilnai išdirbtas, surinkta tik įdomiausia ir reikalingiausia informacija. Būdama mados vadybos studentė, čia dar labiau pagilinau žinias mados istorijoje ir verslo srityje. Labai džiaugiuosi, kad dalyvavau ir laukiu tęsinio!”
,,Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad Ugnė Martinaitytė yra labai atsidavusi dėstytoja, kiekvieną mūsų asmeniškai pakonsultavo, padėjo kiek įmanoma daugiau. Tiek kurso vadove Ugnė, tiek kiti dėstytojai negailėjo patarimų kaip kurti mados produktą ir patį prekės ženklą. Eidama čia pasitobulinti įžinojau, kad man trūksta šių žinių, bet nesitikėjau visko gauti su tokiu kaupu! Šį kursą labiau rekomenduočiau dar savo prekinio ženklo nesukūrusiems ar neseniai jį kiurusiems, nes sužinosite visas subtilybes nuo produkto idėjos gryninimo iki jau pagaminto produkto fotosesijos. Tikrai labai naudingas kursas neturintiems patirties mados pramonėje!”
,,Kursai „suprasti madą” – pati geriausia metų patirtis ir vienareikšmiškai tobula iniciatyva, gelbėjanti tuos, kurie planuoja savo ateitį mados pramonėje ar tiesiog nori pažinti šį reiškinį apskritai. Išdirbtas, aktualus turinys, profesionalūs lektoriai, nuodugnios konsultacijos prireikus – gauni visą paketą! Tokie lektoriai kaip Arnoldas Remeika, Ugnė Martinaitytė ar Deimantė Bulbenkaitė jau savaime yra puiki vizitinė kortelė tokiems kursams, bet pati tiesiog noriu padėkoti už puikų laiką, visus patarimus, nesumeluota dėmesį kiekvienam kurso dalyviui, už žinias, kuriomis dalinatės, ir už tai, kad tiesiog rūpinatės universitetinių studijų alternatyvomis Lietuvoje. Jūs nuostabūs!”
,,Edukacinio projekto „Suprasti madą” kursai, dėstomi šiuolaikinių mados profesionalų, skirti itin plačiam ir įvairiam auditorijos ratui. Profesionaliai mados kūryboje ar mados pramonėje dirbančiam specialistui tai tobulinimąsis, žinių papildymas ir naujų idėjų pasisėmimas. O aktyviai mados pasaulyje nedalyvaujančiam žmogui šie kursai tikrąja šio žodžio prasme atveria akis ir parodo, apie ką gi yra mada. Labai džiugu, kad „Suprasti madą” mokymai mados mokslą mūsų šalyje pakelė į naują lygmenį. Sveikintinas siekis apjungti mados kūrėjus, mados vartotojus, mados verslą ir mados mokslą į vieną visumą su tikslu auginti brandžią ir atsakingą mados bendruomenę.“
„Kursai „suprasti madą” suteikia naujų žinių ir atnaujina jau pasenusias. Tai kursas, kuris praplečia suvokimą apie madą, mados rinką, mados vartotojus ir pučią mados pramonę. Rekomenduoju visiems, kas myli madą, kas ja žavisi, kas ją nori pažinti, suprasti ir į ją dar labiau įsigilinti.“
„Iki šiol neišblėso „suprasti madą” kursu metu patirti įspūdžiai. Buvo labai gera laukti paskaitų ne tik dėl jų turinio, bet ir dėl visos susirinkusios bendraminčių grupės ir dviejų nuostabių lektorių – Migles Kazėnaitės ir Deimantės Bulbenkaitės. Jos giliaiįsirėžė i atminti. Merginos tirai puikiai išmano savo darbą, ir jis joms labai labai tinka!”
“Mados fotografijos kursas su Pauliumi Zaborskiu išlaisvina. Išlaisvina kurti, išlipti iš esamų rėmų ir susipažinti su kiek kitokia mados fotografija, jos atstovais ir išmokti tą madą kurti patiems. Apskritai, tokie projektai kaip „Suprasti madą” vertingi ir dėl juose dėstomos medžiagos, ir dėl žmonių, kurie sugeba ne tik papasakoti sausą teoriją, bet ir pasidalinti asmenine patirtimi ir įžvalgomis. Visa tai būtina išgirsti pradedantiems, o jau dirbančius žmones tai priverčia pakeisti savo nuomonę apie daugelį dalykų. Manau, kad projektui plečiantis, augtų ir Lietuvos mados kultūra, nes atsirastų žmonių, kurie madą galėtų ne tik apkalbėti, bet ir ją suprasti”
