Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) šį penktadienį, balandžio 19 d., atidaro Lietuvos nacionalinį paviljoną 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. Pasaulio publikai pristatoma tarptautiškai pripažinto menininkų Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos dueto „Pakui Hardware“ ir vėl aktualios tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) paroda „Uždegimas“ (angl. „Inflammation“). Paviljono komisaras – LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas. Parodos kuratoriai – Valentinas Klimašauskas ir João Laia. Instaliacijos kraštovaizdį ir architektūrą sukūrė Petras Išora-Lozuraitis ir Ona Lozuraitytė-Išorė („Išora x Lozutaitytė Studio“). Lietuvos nacionalinis paviljonas Sant’Antonino bažnyčioje veiks iki spalio 31 dienos.
Lietuvos nacionalinis paviljonas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. „Pakui Hardware“ ir Marijos Teresės Rožanskaitės paroda „Uždegimas“, 2024. Ugniaus Gelgudos fotografijos.
„Visame pasaulyje garsaus šiuolaikinių menininkų dueto „Pakui Hardware“ vizionieriškas žvilgsnis provokuojamai sminga į opias žmonijos problemas – pandeminiuose, socialiniuose, ekonominiuose uždegimuose besikankinančius mūsų ir planetos kūnus“, – sako LNDM generalinis direktorius ir Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisaras dr. A. Gelūnas.
„Uždegimas“ pernai rudenį buvo pristatytas LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Po nacionalinės premjeros instaliacija iškeliavo į Veneciją. Pasaulio publikai pristatomas „Uždegimas“ yra papildytas M. T. Rožanskaitės tapybos kūriniais ir specialiai pritaikytas unikaliai Sant’Antonino bažnyčios erdvei, kuri yra daug aukštesnė už istorinio Vilniaus arsenalo erdves ir saugoma griežtų paveldosauginių taisyklių. VII a. Badoerų šeimos pastatyta, XII ir XVII a. rekonstruota bažnyčia šiuo metu restauruojama ir labai retai priima pasaulietines veiklas – nacionalinis paviljonas joje atidaromas pirmą kartą.
Dar nesulaukus oficialaus paviljono atidarymo, šiandienos visuomenei jautrias temas analizuojantis „Uždegimas“ sulaukė Lietuvos ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Interviu su menininkais ir recenzijas publikavo tokie įtakingi kultūros leidiniai kaip „Artform“, „Art Review“, „Kunstforum International“ ir kiti.
Skirtingų kartų žvilgsnis į sisteminių skriaudų padarinius ir kvietimas gyti
Venecijoje atidaromas „Uždegimas“ supina skirtingų kartų menines praktikas ir patirtis, tyrinėja šiandienos ekonominių ir socialinių priežasčių sukeltus (post)žmogiškų, socialinių ir planetos kūnų uždegimus. M. T. Rožanskaitės tapybą ir „Pakui Hardware“ skulptūrinę instaliaciją jungia medicinos ir sveikatos, gamtos, kosmoso temos ir pramoninio peizažo motyvai.
„Pakui Hardware“ įkvėpė Maryos Rupos ir Rajaus Patelio knyga „Liepsnojantys. Gilioji medicina ir neteisybės anatomija“ (angl. „Inflamed: Deep Medicine and the Anatomy of Injustice“), kurioje uždegimo sąvoka metaforiškai kalba apie sisteminę skriaudą, daromą žmonijai ir planetai.
Lietuvos nacionalinis paviljonas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. „Pakui Hardware“ ir Marijos Teresės Rožanskaitės paroda „Uždegimas“, 2024. Ugniaus Gelgudos fotografijos.
„Uždegimas leidžia suvokti tai, kas nematoma plika akimi – žmogaus ir planetos kūnuose įrašytą istoriją, sistemas, kurios yra tikrosios negalavimų priežastys, užgniaužtą vidinį liepsnojimą. Tačiau atpažintas uždegimas gali tapti atspirties tašku kelyje į sveikimą, jei tik pradėtume rimčiau svarstyti visų dalykų – tiek gyvų, tiek inertiškų – tarpusavio ryšį. Instaliacija kviečia žiūrovą patirti šiek tiek karščiuojančią ir svaigstančią psichinę ir kūnišką būseną, kad būtų suvoktas sudėtingas gyvenimo tinklas. Tinklas, apimantis daugybę subjektų ir sričių – nuo medicinos iki hibridinės gamtos, nuo nervų sistemos iki trūkinėjančių technologinio skenavimo garsų“, – pasakoja N. Černiauskaitė ir U. Gelguda.
„Pakui Hardwar“ stiklo ir aliuminio skulptūros primena išdidintas nervų sistemas su pulsuojančiais uždegimo taškais. Gyvasties jiems suteikia paviršius skenuojantis spindulys, atkartojantis medicinines procedūras. T. M. Rožanskaitės tapybos kūriniai išskleidžia neįvardytų ligų, sterilių operacinių, medicinos kabinetų, mechaninių objektų ir kosminio kūno lėtinio uždegimo spinduliuojamą įtampą.
„Šiuolaikinių menininkų „Pakui Hardware“ skulptūrinė instaliacija su modernizmo atstovės M. T. Rožanskaitės tapybos darbais kalba apie planetą kaip apie karščiuojantį kūną. Bendradarbiaujant su architektais „Išora x Lozuraitytė Studio“, šviesos dailininku Eugenijumi Sabaliausku ir kitais profesionalais, skirtingų kartų menininkų kūriniai buvo sujungti į daugiasluoksnę aplinką, kuri yra ir mūsų laikų žemėlapis, ir kosmologinė aplinka, ir galbūt vilties ir sveikimo stotelė“,– sako kuratoriai V. Klimašauskas ir J. Laia.
Silikoninės membranos, medicininės ir hibridinės instaliacijos peizažo medžiagos parodos elementus sujungia į įspūdigą, architektų sukurtą technoorganizmą. Jis išryškina pasiligojusių kūnų ir uždegiminės aplinkos sąsajas ir siūlo ieškoti metabolinės pusiausvyros, kuri „atvėsintų“ liepsnojančius žmogaus ir planetos kūnus.
„Uždegimą“ lydi du išskirtiniai leidiniai
Parodą lydi LNDM ir „Mousse Publishing“ išleistas katalogas. Jį sudarė „Pakui Hardware“, V. Klimašauskas, J. Laia ir Egla Mikalajūnė. Kataloge publikuojami A. Gelūno, Estelle Hoy, „Išora x Lozuraitytė Studio“, V. Klimašausko, Ingos Lāce ir J. Laios tekstai.
Balandžio 20 d., šeštadienį, Lietuvos nacionaliniame paviljone bus pristatyta ir ką tik „MTR art foundation“ išleista knyga „Marija Teresė Rožanskaitė: X-Rays of Art and Life“. Knygą sudarė dr. Laima Kreivytė ir Mykolas Piekuras.
Abu leidinius bus galima įsigyti apsilankius Lietuvos nacionaliniame paviljone Venecijoje, o vėliau – ir LNDM el. parduotuvėje.
Užsieniečiai visur
Venecijos šiuolaikinio meno bienalė rengiama kas dvejus metus nuo 1895 m. Tai prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. Šių metų bienalės parodos tema – „Užsieniečiai visur“ (it. „Stranieri Ovunque“). Kuratoriaus Adrano Pedrosos sprendimu daugiausia dėmesio jubiliejinėje parodoje skiriama menininkams, kurie patys yra užsieniečiai, imigrantai, išeiviai, diasporos, emigrantai, tremtiniai ir pabėgėliai.
Lietuvos nacionalinis paviljonas 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje
Chiesa di Sant’Antonin
Castello 3300
30122 Venice
https://www.labiennale.org/en/noticeboard/453
Atviras I–VII nuo 11.00 iki 19.00 val.
Patogiausia pasiekti vandens autobusu (vaporetto) vykstant iki stotelės San Zaccaria A.
_________
Organizatorius Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Menininkai: Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė, Ugnius Gelguda) ir Marija Teresė Rožanskaitė
Paviljono kuratoriai: Valentinas Klimašauskas, Joao Laia
Paviljono komisaras Arūnas Gelūnas
Parodos aplinkos ir kraštovaizdžio architektūra: Išora x Lozuraitytė Studio (Petras Išora-Lozuraitis ir Ona Lozuraitytė-Išorė)
Šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas
Dizaineris Vytautas Volbekas
Koordinatoriai: Evaldas Stankevičius, Egla Mikalajūnė
Architektė koordinatorė Eglė Jagminė
Viešųjų ryšių prodiuserė Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė
Tekstų vertėjas į italų kalbą Adriano Cerri
Tekstų anglų kalba redaktorė Alexandra Bondarev
_________
Paviljoną pristato Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Paviljoną finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Naujienos
Laura Bohne: etiketo ir autentiškos prabangos suvokimas šiandieninėje visuomenėje
Laura Bohne – sertifikuota rytietiškų kilimų ekspertė ir „Lauros namai“ galerijos įkūrėja – yra asmenybė, kuri žavi savo giliu supratimu apie kultūros, istorijos ir meno svarbą. Persiški kilimai jai yra ne tik verslas, bet ir gyvenimo būdas, atspindintis šimtmečių senumo tradicijas, meną ir estetiką.
MO muziejuje atidaroma nauja patirtinė paroda „Iš vidaus“: jungs meną ir psichologiją
Spalio 12 d. MO muziejuje atidaroma patirtinė paroda „Iš vidaus“ (kuratorės Aldona Dapkutė, Deima Žuklytė-Gasperaitienė, Brigita Kaleckaitė). Tai – pirmoji menotyrą ir psichologiją vienijanti tokio masto paroda Lietuvoje, kuri pasitelkus šias dvi disciplinas kvies apmąstyti ir patirti daugialypį meno kūrinio poveikį.
Laura Bohne: etiketo ir autentiškos prabangos suvokimas šiandieninėje visuomenėje
Laura Bohne – sertifikuota rytietiškų kilimų ekspertė ir „Lauros namai“ galerijos įkūrėja – yra asmenybė, kuri žavi savo giliu supratimu apie kultūros, istorijos ir meno svarbą. Persiški kilimai jai yra ne tik verslas, bet ir gyvenimo būdas, atspindintis šimtmečių senumo tradicijas, meną ir estetiką.
MO muziejuje atidaroma nauja patirtinė paroda „Iš vidaus“: jungs meną ir psichologiją
Spalio 12 d. MO muziejuje atidaroma patirtinė paroda „Iš vidaus“ (kuratorės Aldona Dapkutė, Deima Žuklytė-Gasperaitienė, Brigita Kaleckaitė). Tai – pirmoji menotyrą ir psichologiją vienijanti tokio masto paroda Lietuvoje, kuri pasitelkus šias dvi disciplinas kvies apmąstyti ir patirti daugialypį meno kūrinio poveikį.
Dizainerių vaidmuo – „atrakinti“ visuomenės iniciatyvas
Tarptautinė dizainerių, inžinierių ir gamtosaugos specialistų komanda siekia apjungti namų sąlygų ekologines iniciatyvas su aukštosiomis technologijomis – sukurtas modulinis po žeme lizduojančių bičių „viešbutis” iš augalinių medžiagų ir maisto atliekų, spausdinamas 3D spausdintuvu.
Ornela Ramašauskaitė: kokybiškų darbų, atitinkančių skonį, galima rasti ir už 1000 eurų
Ornela Ramašauskaitė – tarptautinė meno rinkos ekspertė, kuriai menas yra ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas. Nuolat keliaujanti ir atrandanti naujus kūrėjus, ji puikiai išmano meno vertinimo subtilybes ir investavimo į meno kūrinius galimybes. Pokalbis su Ornela atskleis, kaip meno pasaulis susipina su kasdieniu gyvenimu, kokios tendencijos šiuo metu vyrauja meno rinkoje ir kaip menas gali praturtinti mūsų kasdienybę.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rudens sezono programoje – iki šiol Lietuvoje nepristatyti užsienio ir Lietuvos menininkai bei jų darbai
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) kviečia į naujas rudens sezono parodas. Jose lankytojai susipažins su iki šiol Lietuvoje nepristatytų menininkų – Marijos Primačenko, Davido Goldblatto ir kt. – kūryba, LNDM rinkinių ir privačių kolekcijų meno kūriniais. Išskirtinės patirtys žadamos nacionalinio paviljono 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje ir į Lietuvos sezono Prancūzijoje įtrauktų LNDM parodų lankytojams.
Goldenflea įkūrėja: stengiuosi neapsiriboti konkrečiais gamintojais ar dizaineriais, nes vintažo pasaulis yra toks platus ir nuolat stebinantis, jog norisi atrasti, pažinti ir su klientais pasidalinti kuo įmanoma daugiau
Kaip prasidėjo sendaikčių, dažnai Eglės vadinamų, auksinių blusų paieška? Kokius iššūkius ji patiria ieškodama unikalių vintažo daiktų? Apie tai ir dar daugiau pasidalins su mumis „Golden Flea“ įkūrėja Eglė Mastauskienė – aistringa vintažinių radinių ieškotoja.
