Tvarių medžiagų edukacija: KTU Dizaino centras vykdo projektą Material DesignLibrary
Lengvai suyrančios, kompostuojamos, pagamintos iš perdirbtų atliekų – gamtai nekenksmingų medžiagų žodynas pastaraisiais metais matomas dažno ekologišku save pristatančio prekinio ženklo gaminiuose. Vis dėlto, vienas pagrindinių tikrai tvarios gamybos iššūkių – tvarias medžiagas pritaikyti masinei gamybai.
Kovojant su šia problema, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) Dizaino centras, bendradarbiaujant su DesignLibrary Kaunas ir tarptautiniais partneriais, vykdo Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą Material DesignLibrary. Projekto tikslas – edukuoti dizaino bendruomenę, pramonės atstovus ir vartotojus apie realias pramoninių atliekų pernaudojimo galimybes, pasitelkiant skaitmeninės gamybos technologijas.
Teorinė ir praktinė dizaino edukacija
Projekto veiklos skirstomos į dvi pagrindines dalis: fizinius medžiagų inžinerijos tyrimus, bei tematinės bibliotekos skaitmenizavimą bei viešai prieinamos ekspozicijos parengimą.
DesignLibrary kultūrinės asociacijos indėlis projekte apima suteikiamą prieigą prie leidinių archyvo dalies: daugiau nei 200 užsienio knygų ir žurnalų medžiagų dizaino tema. Projekto metu šie leidiniai skaitmenizuojami, ruošiama internetinė bibliotekos versija, padėsianti dizaineriams ir inžinieriams susipažinti su įvairių medžiagų panaudojimo pavyzdžiais dizaino istorijoje.
Nuotraukos autorė: Svetlana Batura
Projekto komandoje – dizaino profesionalai, inžinieriai ir smalsūs studentai
KTU Dizaino centro tyrėjai į savo veiklas dažnai įtraukia ir studentus, tad ir šis projektas – ne išimtis. Archyvo skaitmenizavimo praktiką tris mėnesius atliko MIDF Pramoninės inžinerijos dizaino antro kurso studentės Adriana Badinaitė ir Saulė Kazlauskaitė, procesą koordinavo docentas, DesignLibrary Kaunas kultūrinės erdvės bendraautorius Lorenzo Piazzi. Procesas nebuvo lengvas: studentės pasakoja, jog reikėjo ne tik išmokti įrangos specifiką, bet ir taikytis prie aplinkos veiksnių: geros kokybės skenavimui reikalinga dienos šviesa, o taip pat kūrybiškas problemų sprendimas adaptuojant turimus įrankius spartesniam darbui.
Praktinius žaliavų perdirbimo ir 3D spaudos technologijoms tinkamų medžiagų dizaino tyrimus atlieka Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centro (TiFEC) tyrėjai, dirbantys naujai įkurtoje D-LAB laboratorijoje. Bendradarbiaujant su Lietuvos įmonėmis maisto, tekstilės, žemės ūkio srityse, dizaineriai eksperimentuoja su plastiko ir grūdinių kultūrų atliekomis, kiaušinių lukštais, guma, moliu. Tyrėjai siekia ne tik sukurti inovatyvias medžiagas, bet ir supaprastinti žaliavų perdirbimo procesą, sumažinti reikalingas elektros sąnaudas, taip pat numatyti ir efektyvią būsimą 3D spaudą iš naujų junginių.
Nuotraukos autorė: Svetlana Batura
Žiediškumo iššūkis – tvarias medžiagas pritaikyti masinei gamybai
Projektui vadovaujanti KTU Dizaino centro ir D-LAB mokslo grupės vadovė prof. Dr. Rūta Valušytė sako, kad tvarios medžiagos ir jų panaudojimas kasdieninio naudojimo produktų dizaine yra didelis iššūkis žiedinės ekonomikos įgyvendinime. „Be dizaino specialistų naujai kuriamos medžiagos vis dar sunkiai pasiekia rinką ir vartotojus. Siekiame ne tik pristatyti naujas medžiagas, bet taip pat demonstruoti jų pritaikymą rinkoje: per produkto dizainą, strateginį dizainą ir komunikaciją. Siekiant pozicionuoti prekinius ženklus kaip tvarius, kūrėjams ir gamintojams svarbu susipažinti su produkto gyvavimo ciklo ir perdirbimo procesais iš esmės“, sako R.Valušytė.
Nuotraukos autorė: Svetlana Batura
Skatins bendradarbiavimą tarp disciplinų
Material DesignLibrary jau įsibėgėjo: birželio 6-7 dienomis vykusio Lietuvos Dizaino savaitės festivalio metu, projekto tarpinės veiklos buvo pristatytos interaktyvioje parodoje „Books, materials, designs, loops“ KTU M-LAB laboratorijų centre.
Projekto komandos teigimu, tokios veiklos skatina dizaino ir inžinerijos, bei technologinių mokslų bendradarbiavimą vykdant mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklas tvarumo temomis, bei pabrėžia dizaino srities aktualumą šiuolaikinės ekologinės problematikos kontekste. Mini biblioteką su leidinių kolekcija tvarių medžiagų tema ir naujų medžiagų prototipais planuojama įrengti M-LAB laboratorijoje iki metų pabaigos.
Material DesignLibrary projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Nuotraukos autorė: Svetlana Batura
Biblioteka
Laura Bohne: etiketo ir autentiškos prabangos suvokimas šiandieninėje visuomenėje
Laura Bohne – sertifikuota rytietiškų kilimų ekspertė ir „Lauros namai“ galerijos įkūrėja – yra asmenybė, kuri žavi savo giliu supratimu apie kultūros, istorijos ir meno svarbą. Persiški kilimai jai yra ne tik verslas, bet ir gyvenimo būdas, atspindintis šimtmečių senumo tradicijas, meną ir estetiką.
MO muziejuje atidaroma nauja patirtinė paroda „Iš vidaus“: jungs meną ir psichologiją
Spalio 12 d. MO muziejuje atidaroma patirtinė paroda „Iš vidaus“ (kuratorės Aldona Dapkutė, Deima Žuklytė-Gasperaitienė, Brigita Kaleckaitė). Tai – pirmoji menotyrą ir psichologiją vienijanti tokio masto paroda Lietuvoje, kuri pasitelkus šias dvi disciplinas kvies apmąstyti ir patirti daugialypį meno kūrinio poveikį.
Dizainerių vaidmuo – „atrakinti“ visuomenės iniciatyvas
Tarptautinė dizainerių, inžinierių ir gamtosaugos specialistų komanda siekia apjungti namų sąlygų ekologines iniciatyvas su aukštosiomis technologijomis – sukurtas modulinis po žeme lizduojančių bičių „viešbutis” iš augalinių medžiagų ir maisto atliekų, spausdinamas 3D spausdintuvu.
Ornela Ramašauskaitė: kokybiškų darbų, atitinkančių skonį, galima rasti ir už 1000 eurų
Ornela Ramašauskaitė – tarptautinė meno rinkos ekspertė, kuriai menas yra ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas. Nuolat keliaujanti ir atrandanti naujus kūrėjus, ji puikiai išmano meno vertinimo subtilybes ir investavimo į meno kūrinius galimybes. Pokalbis su Ornela atskleis, kaip meno pasaulis susipina su kasdieniu gyvenimu, kokios tendencijos šiuo metu vyrauja meno rinkoje ir kaip menas gali praturtinti mūsų kasdienybę.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rudens sezono programoje – iki šiol Lietuvoje nepristatyti užsienio ir Lietuvos menininkai bei jų darbai
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) kviečia į naujas rudens sezono parodas. Jose lankytojai susipažins su iki šiol Lietuvoje nepristatytų menininkų – Marijos Primačenko, Davido Goldblatto ir kt. – kūryba, LNDM rinkinių ir privačių kolekcijų meno kūriniais. Išskirtinės patirtys žadamos nacionalinio paviljono 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje ir į Lietuvos sezono Prancūzijoje įtrauktų LNDM parodų lankytojams.
Goldenflea įkūrėja: stengiuosi neapsiriboti konkrečiais gamintojais ar dizaineriais, nes vintažo pasaulis yra toks platus ir nuolat stebinantis, jog norisi atrasti, pažinti ir su klientais pasidalinti kuo įmanoma daugiau
Kaip prasidėjo sendaikčių, dažnai Eglės vadinamų, auksinių blusų paieška? Kokius iššūkius ji patiria ieškodama unikalių vintažo daiktų? Apie tai ir dar daugiau pasidalins su mumis „Golden Flea“ įkūrėja Eglė Mastauskienė – aistringa vintažinių radinių ieškotoja.
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) šį penktadienį, balandžio 19 d., atidaro Lietuvos nacionalinį paviljoną 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. Pasaulio publikai pristatoma tarptautiškai pripažinto menininkų Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos dueto „Pakui Hardware“ ir vėl aktualios tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) paroda „Uždegimas“ (angl. „Inflammation“).
Nuo kuklios avalynės taisyklos iki neįtikėtinos šeimos svajonės išsipildymo
Žanas ir Jurgita Maslauskai pradėjo savo avalynės taisymo ir gamybos veiklą turėdami tikslą vieną dieną įkurti savo batų fabriką. Drąsus ir kūrybingas batsiuvys, kuris nemėgo būti vadinamas tik dizaineriu, 2008 m. pristatė pirmąją savo autorinę kolekciją. Po daugiau nei 10 metų, pralaimėjus kovą su sunkiomis ligomis, Žano veikla atiteko į sūnaus Beno ir jo žmonos Gintarės Maslauskų rankas, kurie aktyviai vysto prekės ženklo „Mas Laus” kūrybinę plėtrą, taip, kaip jis juos išmokė.
