LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus kviečia lankytojus individualiai susitikti su Franso Halso tapybos šedevrais
LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus kviečia lankytojus individualiai susitikti su Franso Halso tapybos šedevrais
Nuo vasario 13 d. LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus lankytojus pakvies į unikalią ekspoziciją „Ševedro kambarys. Franso Halso evangelistai iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus kolekcijos“. Lankytojai vienumoje susitiks su XVII a. portretisto Franso Halso darbais – šv. Luko ir šv. Mato portretais, atgabentais iš Ukrainos, – ir audiovizualinėmis bei multimedinėmis priemonėmis bus panardintas į meno šedevro sukūrimo kontekstą. LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje portretisto F. Halso šedevrai susitikimo su lankytojais lauks iki gegužės 26 d.
„Patirties metu žiūrovas turės galimybę netrukdomas pabūti kartu su originalu, skirti jam visą savo dėmesį – tai skubančioje šiandienybėje yra didelė prabanga ir malonumas, o genialių, ypatingomis aplinkybėmis mus pasiekusių meno kūrinių pristatymas Šedevro kambaryje, manau, yra dovana kiekvienam meno mylėtojui“, – teigia LNDM generalinis direktorius, projekto idėjos autorius dr. Arūnas Gelūnas, kviesdamas lankytojus į artimą ir asmenišką pažintį su pasaulio dailės šedevrais.
„Franso Halso evangelistų portretai – išskirtiniai tiek menininko kūrybos kontekste, tiek atradimo ir atribucijos aplinkybėmis. Tačiau šioje ekspozicijoje norėjosi atskleisti kūrinius ne vien iš menotyrinės, muziejinės perspektyvos ir pakviesti lankytojus į juos pažvelgti kitaip. Tad suburta didelė tarpdisciplininė kūrybinė grupė, sudaryta iš teatro, kino, muzikos, dizaino kūrėjų ir skaitmeninio turinio profesionalų, sukūrė ne tik įtraukiančią erdvę pabūti su originaliais kūriniais, neskubant jais pasigrožėti, bet ir atvėrė naujus, netikėtus tapytojo gyvenimo ir pačių šedevrų aspektus“, – pasakoja LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus direktorė Justina Augustytė.
Frans Hals. Šv. Matas. Apie 1625. Drobė, aliejus. Odesos Vakarų ir Rytų meno muziejus
Pirmoji pasaulyje: Šedevro kambario ekspozicijoje – susitikimas vienumoje su genialaus kūrėjo paveikslais
Paroda „Ševedro kambarys. Franso Halso evangelistai iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus kolekcijos“ – tai unikali galimybė susitikti su meno kūriniais ypatingomis sąlygomis. Ilgai ir kruopščiai režisieriaus Pauliaus Markevičiaus, dramaturgės Birutės Kapustinskaitės ir kompozitoriaus Andriaus Šiuro bei plačios architektų, dizainerių, menotyrininkų komandos kurtame Šedevro kambaryje meno kūriniai asmeniškai kiekvienam lankytojui tarsi aktoriai surengs savo pasirodymą. Tokia muziejinė erdvė pristatoma pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
„Pirmajam šedevro pristatymui tarsi pats likimas pateikė kandidatūrą – vieną garsiausių visų laikų tapytojų, Nyderlandų „aukso amžiaus“ genijų Fransą Halsą ir jo „Evangelistus“. Šiuos kūrinius jau seniai galvojome prašyti paskolinti mielų kolegų iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus, tačiau prasidėjusi Rusijos agresija prieš Ukrainą viską pakeitė – kūrinius nebe skolinomės, o tiesiog evakavome iš karo teritorijos. Jaučiamės be galo dėkingi, kad muziejaus direktorius Ihoris Poronykas ir jo kolegos pasitikėjo mumis, patikėdami neįkainojamus šedevrus mūsų muziejaus laikinai globai. Sykiu tai tapo unikalia proga Lietuvos visuomenei ir Lietuvą aplankantiems svečiams iš visiškai arti ir vienumoje susitikti su Franso Halso, vieno geriausių visų laikų portretistų, kūriniais,“ – pasakoja LNDM vadovas A. Gelūnas.
Šedevro kambario ekspozicija, Gintarės Grigėnaitės nuotr.
Fransas Halsas – dailininkas, pirmasis nutapęs žmonių šypsenas
Tuometiniame meno centre Harleme gyvenęs ir kūręs Fransas Halsas (~1582–1666) – vienas žymiausių olandų „aukso amžiaus“ tapytojų, neretai dėl savo tapymo manieros vadinamas laisvo teptuko meistru.
Jau nuo pat karjeros pradžios F. Halsas garsėjo kaip išskirtinai talentingas portretistas, tad sulaukdavo daugybės užsakymų. Menininkas dažniausiai tapydavo pasiturinčių viduriniojo sluoksnio miestiečių, mokslininkų, kultūrininkų ar grupinius visuomeninių organizacijų narių paveikslus, visgi jį domino kur kas platesnis portretuojamųjų spektras. F. Halsas imdavosi kurti ir emocijų kupinus vargingesnių žmonių portretus, kuriuose ryškiai atsiskleisdavo užfiksuotos akimirkos emocinis krūvis. Dailininkas savo darbuose nevengė humoro, ironijos, netgi socialinės ar moralinės kritikos.
Tikru Harlemo patriotu vadintinas menininkas greta tapymo užsiėmė ir kita veikla: dirbo restauratoriumi, prekiavo meno kūriniais, tapo iš savanorių sudarytos vietinės milicijos, kitaip – civilinės miesto sargybos (ol. schutterij), nariu. Jis buvo ryškus visuomenininkas, pelnęs įtakingiausių miestiečių pripažinimą ir pagarbą.
F. Halso gyvenamuoju laikotarpiu portreto žanras jau turėjo nusistovėjusias taisykles – portretas buvo suvokiamas kaip tikslus asmens įamžinimas, savotiškas statiškas žmogaus kaip figūros atkartojimas drobėje. F. Halsas šį žanrą reformavo, įnešdamas gyvasties ir emocijų. Dailininkas pirmasis nutapė besijuokiantį žmogų.
Itin reti F. Halso kūrybinėje biografijoje buvo religiniai kūriniai. Bene vienintelis mūsų laikus pasiekęs tokios tapytojo kūrybos pavyzdys yra keturių Šventojo Rašto skleidėjų – evangelistų šv. Luko, šv. Mato, šv. Morkaus ir šv. Jono – portretai, nutapyti aliejumi ant drobės apie 1625 m. Portretinės šventųjų studijos, gaubiamos religinei dailei būdingos auros ir turinčios religinės ikonografijos tradicijoje įprastus evangelistų simbolius, kartu žavi F. Halso personažams charakteringa gyvybe, žmogiškumu. Evangelistų spinduliuojamą dvasingumą ir susikaupimą dailininkas jautriai ir pagarbiai derina su sau būdingu greitu, dinamišku potėpiu, šiltos šviesos ir jaukių ochrinių tonų žaisme.
Šedevro kambario ekspozicija, Gintarės Grigėnaitės nuotr.
Detektyvinė šv. Luko ir šv. Mato portretų istorija
Prasidėjus plataus masto karo veiksmams Ukrainoje, šv. Luko ir šv. Mato portretai, priklausantys keturių evangelistų portretų ciklui, buvo evakuoti iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus ir atgabenti į LNDM saugyklas. Likusiųjų dviejų apaštalų portretai saugomi skirtingose šalyse: šv. Jono – J. Paulo Getty muziejuje Los Andžele, o šv. Marko – Puškino vaizduojamosios dailės muziejuje Maskvoje.
Du Šedevro kambaryje eksponuojami portretai į Odesos muziejaus kolekciją pateko dar 1920 m. kaip nežinomo XIX a. dailininko kūriniai. Tik 1959 m. pasaulinio pripažinimo sulaukusi olandų tapybos ekspertė Irina Linnik nustatė ir įrodė garsaus olandų portretisto F. Halso autorystę.
1620 m. sukurtas ciklas XVIII a. antroje pusėje buvo nupirktas imperatorės Jekaterinos II vardu aukcione Amsterdame ir atgabentas į Sankt Peterburgą. Čia ciklas buvo įtrauktas į imperatoriškojo Ermitažo kolekciją, įvardintas kaip „niekuo neišsiskiriantis“, o paveikslai pažymėti Ermitažo katalogo numeriais, kuriuos vis dar galima pamatyti apatiniame dešiniajame paveikslų kampe.
XIX a. pr. paveikslai perduoti Krymo pusiasalio bažnyčioms puošti, tačiau Krymo karo metu, XIX a. viduryje, ciklas buvo išblaškytas. Iki pat XX a. drobės laikytos pražuvusiomis. Tik XX a. 3 dešimtmetyje du paveikslai – šv. Luko ir šv. Mato portretai, įvardinti kaip nežinomo XIX a. dailininko kūriniai, – atsidūrė Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus saugyklose.
1965 m. šie du paveikslai eksponuoti Puškino vaizduojamosios dailės muziejuje Maskvoje, tačiau vieną rytą šv. Luko portreto rėmas rastas tuščias – drobė buvo grubiai išpjauta ir pavogta. Paveikslo paieškos truko pusmetį, galiausiai vagį išdavė neapdairi klaida: paveikslą gatvėje pasiūlyta įsigyti vyrui, kuris buvo susijęs su saugumo struktūromis. Vagis buvo pagautas, kūrinys restauruotas. 1970 m. apie šį įvykį sukurtas detektyvinis filmas „Šv. Luko sugrįžimas“.
Šv. Jono ir šv. Marko portretai, atsidūrę privačiose kolekcijose Vakaruose, taip pat ilgą laiką buvo laikomi dingusiais. 1972 m. aukcione Londone buvo pristatytas paveikslas „Barzdoto vyro portretas“, priskirtas XVII a. antros pusės italų dailininko Lucos Giordano autorystei. Vokiečių menotyrininkas, F. Halso kūrybos specialistas Clausas Grimmas inicijavo paveikslo tyrimus. Juos atlikus išaiškėjo F. Halso autorystė. Iš privačios kolekcijos paveikslas 2013 m. perduotas Puškino vaizduojamosios dailės muziejui Maskvoje. Galiausiai 1997 m. Sotheby’s aukcione Londone buvo pristatytas ir ketvirtojo evangelisto, šv. Jono, portretas. Jį privačioje kolekcijoje atrado ir autorystę nustatė britų menotyrininkas Brianas Sewellas. Paveikslą įsigijo J. Paulo Getty muziejus JAV.
Detektyvo verta šių keturių paveikslų atribucijos istorija laikoma vienu reikšmingiausių XX a. menotyros atradimų. Du iš jų lankytojų laukia Šedevro kambaryje nuo vasario 10 d.
Bilietus į ekspoziciją lankytojų pasirinktu laiku galima įsigyti LNDM bilietų el. parduotuvėje [https://www.lndm.lt/bilietai-internetu/] ir LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus pietinio korpuso kasoje.
Naujienos
„ArtVilnius’25“ kuratorės Maria Arusoo ir Inga Lāce: „Turime užtektinai bendros istorijos dialogui, o kartu – daug skirtumų“
Pirmą kartą per tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ istoriją kolekcionavimo temą pasirinkę mugės organizatoriai ypatingą dėmesį šiais metais skiria Baltijos šalims, jų meno galerijų ir institucijų kolekcijoms bei kolekcininkams.
„ArtVilnius’25“ suburs išskirtinius tarptautinius svečius: nuo įtakingų kolekcininkų iki kuratorių vizionierių
Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, spalio 3–5 dienomis vyksianti tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’25“ šešioliktą kartą suburs galerijas, muziejus, menininkus, kolekcininkus ir meno mylėtojus. Didžiausias renginys Baltijos šalyse šiais metais bus išskirtinis ypatinga svečių programa. Dalyvavimą mugėje patvirtino pasaulinės šiuolaikinio meno scenos asmenybės.
„Gucci“ pagal Demną: seksuali, ekstravagantiška ir rafinuota
Dar prieš prasidedant Milano mados savaitei „Gucci“ mados namai visus nustebino – netikėtai pristatė lookbook’ą ir kolekciją „La Famiglia“. Tai buvo pirmasis žingsnis, kuriuo naujasis kūrybos direktorius Demna leido pažvelgti į savo viziją ir parodyti, kokia kryptimi judės vieni garsiausių pasaulio mados namų.
„ArtVilnius’25“ kuratorės Maria Arusoo ir Inga Lāce: „Turime užtektinai bendros istorijos dialogui, o kartu – daug skirtumų“
Pirmą kartą per tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ istoriją kolekcionavimo temą pasirinkę mugės organizatoriai ypatingą dėmesį šiais metais skiria Baltijos šalims, jų meno galerijų ir institucijų kolekcijoms bei kolekcininkams.
„ArtVilnius’25“ suburs išskirtinius tarptautinius svečius: nuo įtakingų kolekcininkų iki kuratorių vizionierių
Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, spalio 3–5 dienomis vyksianti tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’25“ šešioliktą kartą suburs galerijas, muziejus, menininkus, kolekcininkus ir meno mylėtojus. Didžiausias renginys Baltijos šalyse šiais metais bus išskirtinis ypatinga svečių programa. Dalyvavimą mugėje patvirtino pasaulinės šiuolaikinio meno scenos asmenybės.
„Gucci“ pagal Demną: seksuali, ekstravagantiška ir rafinuota
Dar prieš prasidedant Milano mados savaitei „Gucci“ mados namai visus nustebino – netikėtai pristatė lookbook’ą ir kolekciją „La Famiglia“. Tai buvo pirmasis žingsnis, kuriuo naujasis kūrybos direktorius Demna leido pažvelgti į savo viziją ir parodyti, kokia kryptimi judės vieni garsiausių pasaulio mados namų.
Nuo parodų, nušvintančių kaip kometos, iki pasaulio pabaigos – ruduo Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje
Įsibėgėjant rudeniui, kai dienos trumpėja, o nuotaikos tampa tamsesnės, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) kviečia šviesos ieškoti parodų salėse. Lankytojams čia atsivers 13 parodų – nuo istorinių pasakojimų iki šiuolaikinio meno, jungiančio vietos ir tarptautinius kūrėjus.
Rimas Sakalauskas: su DI dabar kiekvienas gali kurti lyg Pablo Picasso ar James Cameron
Gruodžio 11 d., trečiadienį, 18 val. Lietuvos dailininkų sąjungoje videomenininkas Rimas Sakalauskas ir kompozitorius Darius Žičkus kviečia į žmogaus ir dirbtinio intelekto (DI) kūrybinės sinergijos premjerą – trumpametražio filmo „Vienos dienos kronika“ pristatymą.
Laura Bohne: etiketo ir autentiškos prabangos suvokimas šiandieninėje visuomenėje
Laura Bohne – sertifikuota rytietiškų kilimų ekspertė ir „Lauros namai“ galerijos įkūrėja – yra asmenybė, kuri žavi savo giliu supratimu apie kultūros, istorijos ir meno svarbą. Persiški kilimai jai yra ne tik verslas, bet ir gyvenimo būdas, atspindintis šimtmečių senumo tradicijas, meną ir estetiką.
MO muziejuje atidaroma nauja patirtinė paroda „Iš vidaus“: jungs meną ir psichologiją
Spalio 12 d. MO muziejuje atidaroma patirtinė paroda „Iš vidaus“ (kuratorės Aldona Dapkutė, Deima Žuklytė-Gasperaitienė, Brigita Kaleckaitė). Tai – pirmoji menotyrą ir psichologiją vienijanti tokio masto paroda Lietuvoje, kuri pasitelkus šias dvi disciplinas kvies apmąstyti ir patirti daugialypį meno kūrinio poveikį.
