Dizainerių vaidmuo – „atrakinti“ visuomenės iniciatyvas

Šiuolaikiniuose miestuose vis labiau pastebimas bioįvairovės nykimas, tačiau kartu su jomis atsiranda ir inovatyvių sprendimų, kaip šią problemą spręsti. Kūrybinių iniciatyvų autoriai VšĮ „Dizaino draugai“ su partneriais tęsia projektą BiodiverCities, skirtą dizaino priemonėmis spręsti nykstančios miestų bioįvairovės problemą. Antroje projekto stadijoje tarptautinė dizainerių, inžinierių ir gamtosaugos specialistų komanda siekia apjungti namų sąlygų ekologines iniciatyvas su aukštosiomis technologijomis – sukurtas modulinis po žeme lizduojančių bičių „viešbutis” iš augalinių medžiagų ir maisto atliekų, spausdinamas 3D spausdintuvu. 

Dizainerių vaidmuo – „atrakinti“ visuomenės iniciatyvas 

Meno ir dizaino profesionalų įsitraukimas į aplinkosaugos klausimus yra itin svarbus, nes jų sistemiškas mąstymas ir kūrybinis požiūris leidžia spręsti ekologines problemas naujoviškais ir estetiškai patraukliais būdais, tikina projekto komanda. Norint išlaikyti ilgalaikį miestiečių įsitraukimą į visų rūšių sveikatai palankios miesto aplinkos kūrimą, remiamasi mintimi, kad skaitmeninės gamybos laboratorijos ir kūrėjų dirbtuvės galėtų tapti tokių buveinių gamintojomis ir tuo pačiu palaikytų iniciatyvos aktyvumą.

„Vienas svarbiausių mūsų, kaip dizaino srities atstovų, asmeninis indėlis tokiems klausimams nagrinėti – gautų atradimų publikavimas atvirojo kodo principu“, teigia projekto vadovas Lorenzo Piazzi.

3D spaudos technologijų dėka dizainai gali būti lengvai reprodukuojami ir pritaikomi vietinėms sąlygoms, naudojant tvarias, lengvai suyrančias medžiagas. Be to, atviro kodo prieiga prie dizaino tyrimų ir gamybos instrukcijų skatina šių tvarių sprendimų plėtrą ir prieinamumą plačiajai visuomenei. Tai leidžia įvairioms bendruomenėms pasauliniu mastu kurti ir adaptuoti gamtai naudingo dizaino projektus pagal savo poreikius, taip prisidedant prie plačiau įgyvendinamų ekologinių inovacijų ir socialinio sąmoningumo populiarinimo.

Miestiečių edukacija 

Pagrindinis projekto tikslas – edukuoti visuomenę apie biologinės įvairovės svarbą ir skatinti piliečius įsitraukti į žaliųjų erdvių kūrimą miestuose. Prieš du metus organizatoriai kvietė kauniečius ir miesto svečius į kūrybines-edukacines dirbtuves, jų metu buvo išbandyti „pasidaryk pats“ bičių buveinių konstravimo rinkiniai. 

Dabartinio projekto etapo uždavinys – patobulinti laukinių vabzdžių buveinių dizainą nuo rankų darbo konstrukcijų iki aukšto meninio lygio objektų. Šiam tikslui įgyvendinti pasitelkiami dizaineriai: projekto partneris Kauno technologijos universitetas suteikė prieigą prie skaitmeninės gamybos ir eksperimentų laboratorijos „Olabas“ naujajame „M-Lab“ laboratorijų centre, kur buvo atliekami 3D modeliavimas ir spausdinimas, skaitmeninei gamybai tinkamų gamtoje suyrančių medžiagų išgavimas ir prototipavimas. Šios technologijos leido sukurti lengvai replikuojamą vabzdžių buveinių dizainą. 

Pažįstamos medžiagos pritaikytos aukštoms technologijoms 

Medžiagos vabzdžių viešbučiui buvo parinktos taip, kad natūraliai suirtų per vieną sezoną ir tokiu būdu praturtintų dirvožemį. Galutinę konstrukciją sudaro dvi kūgio formos dalys: viena iš jų yra uždara ir formuoja lizdą, o kita atvira, leidžianti vabzdžiams patekti į vidų, patį objektą į žemę įkasus iki vidurio. Apatinė dalis, pagaminta iš raudono molio, grybienos ir grikių lukštų, skatina grybų tinklo augimą. Viršutinė dalis pagaminta iš kiaušinių lukštų, krakmolo, bei Lietuvoje augančių laukinių gėlių sėklų mišinio.  

Medžiagų bandymus vykdęs Pramoninio dizaino studentas Niccolo Leli pasakoja, kad kuriant 3D spaudai tinkamą augalinę masę prireikė kantrybės. „Pirminiuose bandymuose organiniai komponentai buvo per smulkūs, spausdinant objektas neišlaikydavo savo paties svorio. Tuomet įmaišėme į jį ilgesnio pluošto dalių – rugių luobelių, kurios išsprendė šią bėdą ir pridėjo mišiniui fermentų”, dizaino vystymo eigą prisimena N.Leli. Viršutinėje viešbučio dalyje esančios judrų, saulėgrąžų, facelijų sėklos, linų sėmenys, konstrukcijai natūraliai suirus, ims dygti, taip pagerinant tos konkrečios teritorijos augalijos įvairovę. 

„Šis modulinis dizainas užtikrina objekto universalumą: laukinių vabzdžių buveinė ne tik suteiks prieglobstį apdulkintojams, bet ir prisidės prie ekosistemos gerinimo, kai jo pagrindinė funkcija bus baigta. Iš esmės, šie nameliai veikia kaip maži biologinės įvairovės stiprintojai, paverčiančiantys nenaudojamus žemės plotus į klestinčias buveines vabzdžiams, augalams ir grybams”, džiaugiasi projekto vadovas Lorenzo Piazzi.

Miestas – prieglobstis ne vien žmonėms 

Didžiausia BiodiverCities projekto nagrinėjama problema yra biologinės įvairovės mažėjimas miestuose, kur sparti urbanizacija ir infrastruktūros plėtra dažnai ignoruoja natūralios gamtos išsaugojimo aspektus. 

„Intensyvus miestų augimas sukuria aplinką, palankią tik žmonėms, bet nesuteikia pakankamai erdvės gyvūnams ir augalams, o tai tiesiogiai veikia ir nykstančius apdulkintojus, tokius kaip laukinės bitės ir kiti laukiniai vabzdžiai“, sako L.Piazzi. 

Žalios oazės mieste, apželdintos įvairiais vietiniais augalais ir paliktos natūraliam augimui, padeda išlaikyti ekologinę pusiausvyrą, sumažina taršą, pagerina oro kokybę ir prisideda prie bendros miesto temperatūros mažinimo. Be to, tokios erdvės suteikia prieglobstį ir maisto šaltinius bitėms, drugeliams ir kitiems vabzdžiams, apdulkinantiems vietinius augalus ir išsaugantiems juos nuo išnykimo, teigia BiodiverCities projekto atstovai. 

Aplinkos tarša ir pesticidų naudojimas žemės ūkyje daro įtaką vabzdžių apdulkintojų mažėjimui, o mažėjant vabzdžių, mažėja ir augmenijos įvairovė. Skamba paradoksaliai, bet būtent miestai galėtų tapti ekologiškai svarbia teritorija, kur vabzdžiams apdulkintojams gali būti suteiktas prieglobstis nuo intensyvios žemdirbystės. Tačiau, pasak projekto komandos, tokiems tikslams pasiekti, reikalingi pokyčiai miesto planavime ir aktyvus gyventojų įsitraukimas į aplinkosaugos klausimus. 

Organinių atliekų grąžinimas į gamtos ciklą 

Maistinių medžiagų grąžinimas į žemę yra esminis ekologinio balanso palaikymo procesas, kuris skatina sveiką dirvožemio būklę ir padeda išlaikyti laukinių rūšių populiacijas. 

Pavyzdžiui, kiaušinių lukštai yra gausūs kalcio karbonato, kuris padeda neutralizuoti dirvožemio rūgštingumą ir skatina stipresnių augalų šaknų augimą. Fermentuotos grūdinių kultūrų liekanos aprūpina dirvožemį organinėmis medžiagomis ir maistingais elementais, tokiais kaip azotas, fosforas ir kalis, kurie gerina augalų maitinimą ir pagreitina dirvožemio mikroorganizmų veiklą. Molis padeda pagerinti dirvožemio struktūrą, palaikydamas drėgmės ir maistingųjų medžiagų sulaikymą, tuo pat metu padėdamas laukiniams augalams ir vabzdžiams išlaikyti stabilų mikroklimatą. Bulvių krakmolas taip pat praturtina dirvožemį angliavandeniais, kurie yra svarbūs energijos šaltiniai mikroorganizmams. 

Šių medžiagų įvedimas į dirvožemį ne tik gerina jo derlingumą, bet ir sukuria palankesnes sąlygas laukiniams augalams ir vabzdžiams, tokiems kaip apdulkintojai, taip prisidedant prie bioįvairovės miestuose išsaugojimo.