Šiandien ta diena, kai Bomberis iš Facebooko persikelia į WWW formatą. Nuo pirmo tinklaraščio įrašo nepraėjo nė metai – pradėjau rašyti 2016 m. gegužę. Dabar Bomberis – tai ne tik miesto stilių ir laisvę būti savimi propaguojantis tinklaraštis. Tai ir tokioje estetikoje kuriančių Lietuvos ir netolimo užsienio dizainerių virtualus showroomas, kuriame pristatomi naujausi jų darbai. Vasarą planuoju pasiūlyti ir nedidelę, kruopščiai kuruojamo asortimento e-parduotuvę, kurioje savo produktus jūsų teismui pateiks tie patys dizaineriai iš e-showroomo.

O šiandien džiaugiuosi. Kad skaitote, kad nestokoju įkvėpimo, kad turiu idėjų dar mažiausiai penkeriems metams į priekį. Na ir kas, kad šiomis dienomis atėjo laiškas iš Nacionalinio patentų biuro su paaiškinimu – Bomberis kaip prekės ženklas neregistruotinas, nes visai tai ne aviatoriaus striukė, o lėktuvas-bombonešis pasirodo. O tai ne tik nelietuviškas žodis, bet dar ir daro neigiamą poveikį visuomenei. Kaip laikotės, neigiamai manęs paveikti, a?

Teiksiu apeliaciją ir turiu vilčių, kad sveikas protas nugalės. Visame pasaulyje bomberis – jau seniai norminis žodis kaip ir golfas, kardiganas ar bleizeris. Bet Lietuvoje vis dar bijoma bombų, o bomberį juk dar XX a. pradžioje pradėjo dėvėti ne tik aviatoriai, bet ir viso pasaulio didmiesčių gyventojai. Prieš šimtą metų kitaip tariant. Tik ne Lietuvoje. Ir Marilyn Monroe su bomberiu fotografavosi, ir karalienė Elžbieta II, bet nacionalinis patentų biuras mada nesidomi ir tokių fotografijų nematė. Tiesą pasakius, man tokie sprendimai – dar vienas paskatinimas rašyti ne tik tinklaraštį, bet ir į tradicinius žurnalus, kuriuos galbūt netyčia pavarto ir vyr. specialistės iš to biuro. Na kirpykloje ar pas kokią progresyvią kaimynę. Ponios, edukuokitės, prašome! Net jeigu tai vyks mano sąskaita. Ir slapyvardį mano irgi uždrauskite – jeigu teisingai supratau painų laišką, pasiūlėte pasvarstyti tapti Arnoldu Remeika-Bombonešiu. Tada jau geriau Arnoldas Remeika-AMEN.

Šiandien, www.suprastimada.lt paleidimo proga, klausiu šiuos rūbus kuriančios dizainerės, žinomos manekenės, prekių ženklo BONBOZ įkūrėjos EGLĖS JEZEPČIKAITĖS, – nu pasakyk, nu kodėl bomberiai? Gal uždraus jau tuoj juos Lietuvoje… Žodžiu, skaitykite mano pokalbį su šia gražia, verslia ir be galo paprasta mergina. Kad tik jos žodžiai nukeliautų tiesiai į vyr. specialisčių ausis!

BOMBERIS: Manęs dažnai klausia – Arnoldai, kodėl Bomberis? Tai pagaliau ir aš galiu užduoti šį klausimą – Egle, kodėl bomberis? Ką Tau pačiai simbolizuoja šis rūbas?

EGLĖ: Bomberis man yra visapusiška ir išbaigtumu pilna stiliaus detalė. Jame telpa ir moderni elegancija, ir praktiškas laisvumo pojūtis. Tai yra drabužis, ilgą laiką gan natūraliai buvęs mūsų aplinkoje, niekada per daug nesureikšmintas. Iki kol tiesiog gimė idėja, kad tai bus BONBOZ.

Beje, kokia graži jo istorija! Ta sąsaja su aviacija, kilusi iš XX a. aviacijos pradžios! Bomberio striukė dar labiau pabrėžia mūsu nešamą laisvės ideologiją. Skrydžiai, dangus, erdvės, lėkimo pojūtis…

BOMBERIS: Kokia pavadinimo kilmė ir kokia prekės ženklo istorija? Kaip jis gimė ir kas padėjo Tau jį pradėti?

EGLĖ: Bonboz pavadinimas kilmės ar tiesioginio vertimo neturi, tai yra išgalvotas žodis. Galiu atskleisti pirmąją žodžio dalį „BON“ – nuo žodžio bomberis, kaip dedikacija mūsų pirmam išleistam produktui, kurio išdirbimas vyko ilgiausiai ir buvo įdėta daug daug meilės.

BOMBERIS: Bonboz asortimentas – labai minimalistinis tiek forma, tiek spalvine gama, tiek modelių kiekiu. Kaip nusprendei sukurti būtent tokius bomberius ir tik tiek jų versijų? Kiek tokiame pasirinkime pačios Tavęs?

EGLĖ: Nesiekiame būti greitąja mada ir nestatome savęs į „keturis kartus per metus” rėmus. Bonboz nėra prikaustyti prie sezoniškumo, todėl praktiškai dėvimi skirtingomis progomis iri skirtingomis oro sąlygomis. Šiltu metų laiku buvo gera žiūrėti į moteris su klasikine vakaro apranga ir bomberiu – tarsi švarkeliu-striukyte. Vyrai taip pat nustebino, pripažinę atradę subtilią alternatyvą kartais taip pabodusiam klasikiniam švarkui.

BOMBERIS: Bonboz pavadinimai – atskira kalba. Taip pavadintus bomberius norisi pirkti. Kaip jie atsirado?

EGLĖ: Kiekvienas bomberis turi savo vaidmenį. Spalva mums simbolizuoja tam tikra jausmą ar istoriją, kurią perteikiame pavadinime. Pavyzdžiui, raudonasis „Moscow” pavadinimas gimė man viešint Pietų Portugalijoje – vilkint bomberį, prie manęs priėjo berniukas iš Maskvos, su kuriuo bandėme susikalbėti ženklų kalba. Perskaitęs pavadinimą žmogus dažnai ir pajaučia daugiau nei tik spalvą, pajaučia ir tą emociją, kurią skleidžia ta spalva, ar bent sekundei mintyse išvysta tą debesį ar tą vandenyno mėlynumą.

BOMBERIS: Esi modelis, o dabar ir verslininkė – ar tai pagrindinė Tavo veikla? Kuo dar gyvena Eglė Jezepčikaitė ir kokių svajonių turi?

EGLĖ: Šiandien pagrindinės mano veiklos yra trys – Bonboz, modelio darbas ir universitetas. Stengiuosi padalinti savo laiką pagal prioritetus. Nemanau, kad galima viską apsiimti iki ausų, mat kažkas tikrai nukentės ar nebus padaryta 100 procentų. Todėl laiko planavimas ir prioritetų išdėstymas dienotvarkėje yra ta sritis, kurią norėčiau tobuliausiai iššlifuoti. Norėčiau savo viduje tvarkingai į stalčiukus sudėlioti racionalų mąstymą ir jausmus, mat kartais jie nesutaria. Būna, kad dėl to sau skaudžiai suduodu lazda, o kartais – atrandu nepažinto grožio horizontus. Mano aistra – kelionės. Mėgaujuosi naujai sutiktų žmonių draugija. Nėra įdomesnės knygos nei kaskart išgirsta nauja, tikra gyvenimo istorija.

Svajonės mano paprastos ir žemiškos. Noriu, kad kiekviena diena vestų vis naujų suvokimų, potyrių link. Noriu būti sveika, kad galėčiau daug mokytis iš gyvenimo ir dirbti. Dar noriu daug saulės. Noriu, kad žmonės nebijotų ieškoti savęs, net ten, kur jų pasaulis nesuprastų. Noriu išmokti groti fortepijonu. Noriu niekada nenustoti svajoti.

BOMBERIS: Rašau apie didmiesčio stilių. Kokio didmiesčio stilius Tau pačiai artimiausias? Kokiame didmiestyje norėtumei pagyventi ilgiau ir patirti tikrąjį jo vaibą?

EGLĖ: Berlynas. Nors ir teko pabuvoti ten kiek ilgiau, ir jau manau pajutus ta tikrąjį jo vaibą, kaskart būnant ten atrandu kažką naujo, kaskart vis labiau noriu sugrįžti. Man artimas Berlyno mentalitetas, kultūra, stilius, muzika. Myliu nors tu ką. Nors aš čia, Lietuvoje, didelė dalis manęs, t.y. BONBOZ, jau apsigyveno Berlyne. Nuo kovo vidurio pradėjome bendradarbiauti su viena geriausių konceptualių parduotuvių Berlyno senamiestyje. Tai – pradinė stotelė užsienio rinkose, o ateities vizijose nemažai platesnių vandenų. Noriu žengti užtikrintus žingsnius, todėl išdegus akis neskubu, mėgaujuosi kiekvienu nauju etapu.

 

Komentarai 0