Likus vos kelioms savaitėms iki bendros a.a. EGIDIJAUS SIDARO ir AUDIMO kolekcijos pasirodymo parduotuvėse suvokiau, kad tokia proga Egidijaus jau niekas nebekalbins, nepasveikins ir nepagirs už kolekciją, kuri jam tapo ne tik paskutine, bet ir viena įdomiausių karjeroje.

Todėl nusprendžiau pakalbinti tas trumpam tapusias koleges, kurios su Egidijumi tą paskutinę kolekciją kūrė, su kuriomis paskutinėmis jis skubėjo darbinių pietų, kurioms rašė paskutinius savo elektroninius laiškus.

Kaune, centriniame bendrovės Audimas“ biure, susitikau su kolekcijos „Miesto pulsas“ produkto vadybininkėmis AURELIJA SENOVAITIENE ir AISTE VEINŠREIDERE, kurios smulkiai papasakojo, kaip vyko darbas prie kolaboracinės kolekcijos. Ir abi akimirkai susigraudino. Juk net kalbėjomės tame pačiame susitikimų kambaryje, kuriame jos pirmą kartą susitiko ir su Egidijumi. Jau tada jis paliko savo darbą iki smulkmenų išmanančio profesionalo ir labai paprasto žmogaus įspūdį. Neklydo: kolekciją be jokių trikdžių ir įtampų ši trijų profesionalų komanda baigė greičiau nei įprastai.

„Simboliška, bet paskutines detales suderinome likus vos dienai iki nelaimės. Atrodo, skubėjo Egidijus viską padaryti laiku…“, – pasakoja „Audimo“ darbuotojos Aurelija ir Aistė. Už mūsų nugarų sukabintą kolekciją kartu peržiūrėjome, sutinku – puiki. Ir nors kolekcija skirta vyrams, su Egidijumi ją kūrusios moterys sako jau pasirinkusios po drabužį, kuriuos dėvės ir pačios. Sako, kad taip ilgiau jų atmintyje liks Egidijus – dizaineris, kurį matė vos tris kartus, nors jau atrodė, kad gerai pažįsta.

„Ne veltui sakoma, kad kūrėjas gyvas savo darbuose. Gera žinoti, kad spėjome Egidijaus sumanymus įprasminti šioje kolaboracijoje, kad rezultatas pasieks žmones. Jis išties buvo ypatingas kūrėjas ir žmogus“, – sako Aurelija ir Aistė.

BOMBERIS: „Audimas“ turėjo ne vieną kolaboraciją su žinomais dizaineriais. Kaip vyksta darbas prie tokių kolekcijų?

AURELIJA: Asmeniškai mums teko dirbti su Robertu Kalinkinu, Kristina Kalinauskaite. Kai susitariama dėl bendradarbiavimo, įmonės viduje su dizaineriu dirbti paskiriami produkto vadybininkai. Dizaineris komandai pristato kolekcijos viziją, pradedame dirbti. Komunikuojame visiems patogiais kanalais – susirašinėjame, susiskambiname, susitinkame mūsų biure Kaune. Aišku, su kiekvienu dizaineriu darbas vyksta vis kitaip.

BOMBERIS: O kaip buvo su Egidijumi?

AISTĖ: Egidijus atvažiavo pas mus pristatyti pirminių idėjų – būtent šiame kambaryje ir vyko tas pirmas susitikimas. Pristatė eskizus, spalvų paletę, papasakojo apie kolekcijos viziją. Sakė, kad kolekcija dedikuota didmiesčiui, kad joje nori atspindėti dideliam miestui būdingą ritmą, parodyti naktinio gyvenimo fragmentų. Mums ši idėja tiko ir patiko kaip, beje, ir pavadinimas „Miesto pulsas“.

BOMBERIS: Susitikusios su dizaineriu buvote vos tris kartus. Tiek kartų užteko?

AISTĖ: Su Egidijumi daugiausiai bendravome laiškais. Neįtikėtina, bet trijų susitikimų visiškai užteko darbui pabaigti, nors neslėpsime – tie susitikimai būdavo tikrai ilgi, dažniausiai visos dienos. Jau pirmojo susitikimo metu supratome, kad dirbsime su profesionalu.

BOMBERIS: Papasakokite apie tą pirmąjį įspūdį. Koks jums pasirodė Egidijus?

AISTĖ: Pirmojo susitikimo metu Egidijus pristatė kolekcijos koncepciją, pirminius eskizus. Į antrąjį susitikimą mes atėjome su savo komentarais, kuriuos jis labai atvirai priėmė, diskutavo, matėsi, kad siekia geriausio įmanomo rezultato. Darbas su Egidijumi buvo ypatingas tuo, ka jis pats labai norėjo, kad kolekcija būtų ne tik konceptuali, bet ir komerciškai sėkminga, todėl įsiklausė į mūsų argumentus dėl modelių ir spalvų, kurie būtų priimtinesni „Audimo“ vartotojui. Tai buvo tikra kolaboracija, kai abi pusės dirba išvien dėl bendro rezultato. Mums labai tiko Egidijaus modernus požiūris į drabužį, o jis sutiko su mūsų nuomone dėl funkcionalumo ir komerciškumo.

BOMBERIS: Visgi, ką galite pasakyti apie Egidijaus žmogiškas savybes?

AURELIJA: Egidijus viską suprasdavo iš pusės žodžio, lengvai priėmė pastabas, nevengė kartu ieškoti geriausio sprendimo. Būna, kad dizaineriai delsia priimti sprendimus dėl pakeitimų, o tai ištempia kolekcijos paruošimą. Taip pat būna, kad pasiūlo kartu dirbantiems produkto vadybininkams sprendimus priimti patiems. Tačiau tuomet tai nebėra komandinis darbas, tiesa?

AISTĖ: Egidijus bendravo šiltai, paprastai, nesijautė jokių įtampų ar bendravimo iš aukšto. Buvome viename lygyje, buvome komanda. Su juo buvo ypatingai lengva. Taip, matėmės tik tris kartus, bet jau per antrą susitikimą aiškiai supratome – ryšys yra, bendravimas sklandus, jau esame komanda.

BOMBERIS: O koks buvo jūsų trečias ir paskutinis susitikimas?

AISTĖ: Iki jo darbas vyko taip sklandžiai, kad į trečią susitikimą jau atėjome su modelių pavyzdžiais. Neretai būna, kad kolekcijas vis gludiname, tobuliname, ilgiau užgaištame, o su Egidijumi ypatingai greitai viskas vyko. Beveik visi kolekcijos pavyzdžiai buvo patvirtinti iš pirmo karto, o taip nebūna dažnai. Taigi, mūsų paskutinio susitikimo metu Egidijus pamatė visą savo kurtą kolekciją. Aptarėme smulkius pakeitimus, šiek tiek pakoregavome marginimus. Tik jų nespėjome iki paskutinės peržiūros perkelti ant drabužių – Egidijus marginimus pamatė ant medžiagos.

AURELIJA: Buvau atsakinga už marginimus. Deja, pasiūti modelių su marginimais nespėjome, bet susitikus viską iki paskutinių smulkmenų pasitvirtinome. Tądien darbą su kolekcija Egidijus baigė, toliau darbą tęsėme mes. Paskutinį marginimą – marškiniams – jis man atsiuntė elektroniniu laišku, netrukus po mūsų susitikimo. Turiu tą laišką atsispausdinusi – sausio 9 diena, 17:44. Netrukus sužinojau, kad jo būklė kritinė. Buvo šokas.

BOMBERIS: Kokiomis mintimis pasitikote žinią apie Egidijaus mirtį?

AURELIJA: Buvo po darbo valandų. Tik sužinojusios iškart susirašėme. Abi negalėjome patikėti tuo, ką pamatėme per televiziją, socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose. Atrodo, kad tik čia buvo šalia, o čia jau nėra.

AISTĖ: Natūralu – visi tikėjosi, kad pasveiks, kad pavyks. Todėl žinia pribloškė. Egidijaus mirtis paveikė mus visus. Negalėjome nepastebėti simboliško sutapimo – lyg nujausdamas, jis užbaigė visus darbus, iki paskutinio. Po Egidijaus mirties mums nebereikėjo priiminėti jokių sprendimų, nes kolekcija buvo visiškai baigta. Tereikėjo įgyvendinti tai, ką iki smulkmenų su Egidijumi buvome suplanavę, ir paruošti galutinius pavyzdžius festivaliui „Mados infekcija“, kad kolekcija būtų pristatyta taip, kaip Egidijus norėjo ir tikėjosi.

AURELIJA: Su Egidijumi buvo sutarta dėl dalyvavimo „Mados infekcijoje“ – turėjome spėti viską padaryti. O čia tokia žinia… Be abejo, darėme viską, kas mūsų jėgose, kad kolekcija būtų renginiui paruošta laiku. Egidijaus draugai pasirūpino, kad kolekcija būtų pristatyta. Jiems paprašius, renginiui padarėme vieną pakeitimą, – „Mados infekcijoje“ rodytoje kolekcijoje atsirado juoda spalva. Parduotuves pasieksiančioje kolekcijoje jos nebus, nes Egidijus norėjo tik trijų spalvų – tamsiai mėlynos, bordo ir smėlio.

BOMBERIS: Be abejo, kiekvienas dizaineris turi savo kūrybinį braižą. Kuo ypatingas buvo Egidijaus matymas? Kaip jums atrodo, kaip šis braižas atsispindi kartu su „Audimu“ kurtoje kolekcijoje?

AISTĖ: Iš viešosios erdvės buvau susidariusi įspūdį, kad Egidijus kūrė klasiką, buvo linkęs į prabangesnius rūbus. Tačiau su šia kolekcija jis parodė savo universalumą – sėkmingai sukūrė laisvalaikio drabužių kolekciją, nors net ir čia sugebėjo padėlioti užuominų į klasikinį drabužį.

AURELIJA: Geriausiai sintezę tarp klasikos ir modernumo įkūnija kolekcijoje esantis švarkas. Jis tuo pačiu ir gana klasikinio kirpimo, ir sportiško medžiagiškumo. Visi žinome, kad švarkas buvo ir neatsiejamas paties Egidijaus garberodo simbolis.

BOMBERIS: Esate dirbusios su daugeliu kūrybingų asmenybių. Koks Egidijaus sprendimas šioje bendroje kolekcijoje nustebino labiausiai?

AURELIJA: Pūkinė liemenė ant klasikinio švarko – tokio sprendimo tikrai nesame mačiusios! Keistai pažiūrėjome, bet tai yra dizainerio stilizavimo, komplektavimo sprendimai. O jis, tokį derinį pasimatavęs ir mūsų reakciją pamatęs, tąkart tik pasakė: „Kaip gražu! Jau dabar noriu!“ Beje, toks derinys buvo parodytas ir „Mados infekcijoje“. Iki Egidijaus niekas mums nesiūlė prailginto silueto vyriškų marškinėlių. Juos pamačiusios pamanėme – ar čia suknelė? O dabar štai turėsime kolekcijoje. Įsivaizduoju, kad ir pačios tokius vietoje tunikos galėsime dėvėti.

AISTĖ: Kolekciją rengėme ant manekenų, bet Egidijus viską ir pats matavosi. Ant jo viskas gražiai atrodė…

BOMBERIS: Turbūt nesuklysiu teigdamas, kad tai yra pirmasis toks atvejis Lietuvoje, kai kolekcija pristatoma po kūrėjo mirties. Judvi esate iš tų nedaugelio žmonių, kurie asmeniškai prisidėjo prie tokio Egidijaus atminimo. Kaip pačios prisiminsite darbą su šiuo dizaineriu ir šią kolaboraciją?

AISTĖ: Savo darbą tikrai išmanė. Dabar jau matome, kad savo pasiūlytais modeliais pataikė į visas šio rudens mados tendencijas. Turime kolekcijoje ir bomberį, ir juosteles ant kelnių, ir pailgintus rūbų siluetus, ir unisex stilistiką. Neabejojame, kad kolekciją pirks ir vyrai, ir moterys. Nepaisaint to, kad mūsų pokalbio tema gana minorinė, ramina tai, kad žmonės šiuos drabužius dėvės, džiaugsis ir prisimins Egidijų. Džiugu, kad kolekcija pasieks vartotoją, o juk galėjo būti visaip…

AURELIJA: Meniškas iš vienos pusės, konkretus ir profesionalus iš kitos. Jame viskas harmoningai derėjo. Jis sugebėjo ramiai, diskutuodamas pasiekti būtent tokio rezultato, kokį buvo numatęs. Tai reta.

 

Luko Griciaus, Viganto Ovadnevo (15MIN) ir asmeninio archyvo nuotraukos

 

Komentarai 0