Šio ryto postas skirtas dizaineriui LEONARD WONG, kurį aš vadinu the master of black and white, nors jis yra kur kas daugiau nei šios dvi spalvos. Kilęs iš Japonijos (kaip, beje, ir daugiau ryškių mados avangardistų), Wongas studijas baigė Bunka Fashion College – labai rimtą įstaigą, kuri buvo įkurta dar 1923-aisiais ir kurią taip pat yra baigęs Yohji Yamamoto, Hiroko Koshino ir kiti grandai. Man visada smalsu – kaip tokioje konservatyvioje visuomenėje kaip Japonija, kurioje svarbi pagarba tradicijoms ir taisyklėms, suklestėjo tiek daug mados revoliucionierių?! Turbūt todėl ir suklestėjo kita vertus… Ir, beje, visi jie tvirtina, kad gerbia tradicijas, tik tyrinėja jų ribas. Pushing the boundaries, kaip sakoma.

Grįžtam prie Leonardo Wongo, realiai jauniausio iš viso sąrašo dizainerių, kuriuos mados pasauliui padovanojo Japonija (sorry už metaforą, bet man, pavyzdžiui, Rei Kawakubo ir jos ženklas Comme des Garcons – tikra dovana visomis prasmėmis). Savo vardo mados namus Wongas įsteigė visai neseniai – 2013-aisiais, ir iki šiol žinomas gan siaurame rate (net Wikipedia paskyros dar neskuba susikurti). Bet minimalizmu besidomintys žmonės jį tikrai žino. O jeigu dar patinka nespalvota mada (kaip man), tada Wongas išvis must-know.

Jį žinau kaip dizainerį, nebijantį žengti pavojingo žingsnio iš posh ir glamūro į visišką fetišą ir vizualinį bjaurumą. Žodžiu, trumpai tariant, Wongas tyrinėja ribas tarp priešingų polių visame kame. Ar provokuoja nežinau, – turbūt ne toks jo tikslas. Sako, kad nori nuotykio, smalsu jam, kas ten už tų tradicijų ribų.

Aišku, gyventi jam iš kažko reikia, todėl kuria pret-a-porter liniją vyrams ir moterims, kurią labai gerai įsivaizduoju dėvimą ne tik Tokijo, bet ir Vilniaus gatvėse. Švari, minimalistinė, skulptūriška mada. Bet jo aukštoji mada – tai tikrai socialinė studija apie tai, kas yra grožis ir kas galbūt jau nebe grožis. O gal net tai, kas mus šokiruoja ir priverčia bjaurėtis, irgi yra grožis? Ar vis dėlto gražu tik tai, ką esame susitarę vadinti grožiu? Pavyzdžiui, Valentino vakarinė suknelė – gražu, ane? O paskutinės Vetemonts kolekcijos, nuo kurių akademinės mados teoretikai tyliai verkia kampe, gražu ar ne?

Jums spręsti, ar gražu Wongo manekenės narvuose (projektas CAGED BEAUTY), bet siūlau pažiūrėti pernai išleistos Leonardo Wongo eksperimentinės linijos ALCHEMY pristatomajį klipuką. Kiborgai, hibridinės būtybės, technologijų ir gamtos priešprieša, inovacija prieš tradiciją, naujas grožio suvokimas. Jaučiu, kad Wongas dar sukels kažkokią revoliuciją, bet kad jis jau šiandien keičia mūsų suvokimą apie madą ir jos tradicijų ribas, – faktas. Žiūrime:

O aš tuo tarpu toliau rezgu planą kitąmet nusigauti iki Tokijo – vieno svarbiausių gatvės mados sostinių, nes ten su mados ribomis eksperimentuoja ne tik dizaineriai, bet ir paprasti žmonės, praeiviai, miesto gyventojai kaip mes. Laukiu!

Komentarai 0