Ilgai taupiau vieną avangardinės mados kozirių, ANN DEMEULEMEESTER, desertui. Tada pagalvojau – o ko laukti? Desertą reikia valgyti šiandien! Tiesa, deserto vardas sunkiai ištariamas (dabar jau galiu užsimerkęs šią pavardę užrašyti be klaidų, bet marketingine prasme pavardė ne pati geriausia, pripažinkime). Bet gal geriau burnoje tirpstantis demeulemeester nei koks banalus štrudelis, ane?

Taigi, šį sekmadienį kalba suksis apie vieną ryškiausių šių dienų mados kūrėjų, kurios ištikimybė juodai spalvai ir gotiškiems įvaizdžiams mane kažkada taip papirko, kad nieko negaliu su savimi padaryti – myliu iki šiol. Nepaisant fakto, kad nuo 2013-ųjų pati Ann Demeulemeester savo ženklui nebekuria ir, nors su vyru Patricku vis dar yra brendo savininkai, kūrybą atidavė į jauno prancūzų dizainerio Sebastiano Meunierio rankas. Sako, kad į jo kūrybą nesikiša.

Kaip jam sekasi? Visai neblogai, klasikinis Demeulemeester braižas dar jaučiasi, bet atsiranda daug švelnumo, romantikos, spalvų, o man tikroji Ann Demeulemeester – sunki, griežta ir juoda. Jeigu ir naudodavo švelnius audinius, tai tik permatomus ar karališkus nėrinius. Tikra gotė. Ji net laišką žinių tarnyboms, kuriame pranešė apie pasitraukimą, išsiuntinėjo rašytą ranka ir dailyraščiu – visiškas gotikinis old schoolas.

Apie juodą spalvą Ann Demeulemeester klausinėjo kiekviename interviu, bet man įstrigo šita citata: “Juoda spalva nėra liūdna. Ryškios spalvos – štai kas mane varo į depresiją. Jos tokios… tuščios. Juoda yra poetiška. Kaip įsivaizduojate poetą? Ryškiai geltonu švarku? Turbūt nelabai.”

Tai kas ji tokia, šita didžiulių spindinčių akių moteris, kuri palikusi verslą pasinėrė į ramų gyvenimą ir sodininkystę (be savo kurtų rūbų ji pripažįsta tik Levi’s džinsus, kuriuos dėvi išskirtinai tik dirbdama sodo darbus)? Kaip ji sukūrė ženklą, kurio vardu pažymėtų prekių per metus parduodama už 50 milijonų JAV dolerių?

Viskas prasidėjo Belgijoje, kurioje yra toks Antverpenas, kuriame yra tokia labai garsi mados mokykla pavadinimu Karališkoji menų akademija, kurioje propaguojamas avangardas, su kuriuo istoriškai siejama Belgijoje kuriama mada. Kur gimė avangardas arba kaip jį dar mėgsta vadinti – dekonstruktivizmas? Teisingai, Belgijoje! Tai būtent toje mokykloje ir susipažino šeši dizaineriai, kuriuos vėliau imta vadinti „The Antwerp Six“ – tikra avangardistų šaika, kuri iki šiol diktuoja avangardinės mados tendencijas (na ok, kartu su japonais). Šešeriukei taip pat priklauso Dries van Notenas, Dirkas Bikkembergsas, Martinas Margiela ir kiti du, kurių – prisipažinsiu – nežinau.

Sėkmė dizainerę, kuriai šiuo metu yra 57 metai, aplankė labai anksti, realiai iškart po universteto baigimo 1981 metais. 1985-aisiais ji jau turėjo savo vardo ženklą, kurį padėjo įkurti vyras, o 1992-aisiais jau pristatė pirmą kolekciją Paryžiuje (kur du kartus per metus Ann Demeleumeester kolekcijos pristatomos iki šiol). Aišku, iki pirmosios savo parduotuvės atidarymo teko truputį palaukti – ji atidaryta Antverpene 1999-aisiais. Šiuo metu veikia dar dvi jos monobrandinės parduotuvės Tokijuje ir Honkonge, o jos produktų galima rasti visose prabangiausiose department storuose visame pasaulyje. Arba online – ssense, farfetch, yoox, t.t. Kainos nėra kosminės. Ypač paklausios avalynės ir aksesuarų linijos (nes kas neįperka Demeleumeester palto, įperka bent pirštines ar aukštakulnius).

Pati gi dabar gyvena vieninteliame name visoje Belgijoje, kurį kadaise suprojektavo garsus prancūzų architektas La Corbusier. Įmečiau nuotrauką į galeriją, nes pats nustebau nuo namo išvaizdos – tikėjausi gotikinės pilies, o ten visiškas avangardas. Kita vertus, o ko norėti iš avangardo vizionierės?!

Aj, ir pabaigai: turbūt kilo pagrįstų klausimų – o kaip šitą pavardę tarti (nes gal kada užeis kalba)? De-mio-le-mes-ter. Sėkmės atsivyniojant į pradinę padėtį savo liežuvius, o tuo tarpu žiūrime galeriją – ten ir aukštoji mada, ir nešiojami rūbai, kuriuos su dideliu malonumu ir pats dėvėčiau, ir kasdien matyčiau mūsų gatvėse. Tiktų ir lietuviškam orui, ir lietuviškam būdui. Oru, griežta, aristokratiška ir vos vos melancholiška. Arba poetiška – šitas būdvardis pačiai Ann, manau, patiktų labiau. Nors kritikai ne kartą tą jos poetišką kūrybą vadino tiesiai – „laidotuvių mada“… O ką manote jūs?

Komentarai 0